Kodėl teisingoji ėjimo technika taip svarbi
Žygiaujant takeliais, daugelis žmonių neskuba suprasti, kad ėjimas nėra tiesiog pasivaikščiojimas parke. Tai specifinė veikla, reikalaujanti tam tikro pasirengimo ir žinių. Kai žygiuojate mišku arba prie Nemuno kranto, jūs susiduriate su nelygiomis paviršiomis, slydžiais akmenim ir neprediktabiliais oro sąlygomis.
Saugi ėjimo technika padeda jums išvengti traumų — iš to prasideda. Bet tai ne viskas. Teisingai ėjus, taupote energiją, mažiau vargstate ir galite grožėtis aplinka, o ne stengtis nenukrypti nuo kelio. Jei jums 60, 70 ar net 80 metų, tai dar svariau. Jūsų kūnas nereikalinga apkrovą jaučia kitaip nei jaunesnio žmogaus.
Svarbu: Nuo ėjimo technikos priklauso ne tik saugumas, bet ir kaip jūsų kojos ir stubas jausis po žygio. Teisingai ėjus, sugrįšite namų negraudinti, o ne per pusę laido iš nuovargio.
Penki pagrindiniai ėjimo patarimai
Pradėkime nuo pagrindų. Šie patarimai nėra išmintingos frazės iš interneto — tai tai, ką praktikuoja žmonės, kurie žygiuoja nuolat ir niekada nenusiskundžia perimtomis pėdomis ar boluojančiomis nugaromis.
Žingsniai turi būti trumpi ir tvindesni
Nesitikėkite, kad šiandien jūs esite taip pat greitai kaip dešimt metų atgal. Trumpesni žingsniai suteikia daugiau kontrolės ir stabilumo, ypač ant šlaito arba šlapaus paviršiaus. Norėkite, kad kiekvienas žingsnis būtų sąmoningas ir kontroliuojamas, o ne skubiai ir chaotiškai.
Kojos turi būti išsiskleidusios plotai
Jei žygiuojate takeliu su nelygiu paviršiumi, važtavimas reikalingos kojos dalies priklauso nuo grunto. Ant sausos žemės žingsnis turėtų būti nuo kulno iki pirštų — tas pats, ką darysite normaliai einant. Bet ant šlaito arba šlapios žemės, žingsnis pradedamas nuo šoninio pėdos krašto, duodant daugiau stabilumo.
Nugaros postura — svarbesnė nei manote
Šiek tiek pasivaryti į priekį, kai žygiuojate į šlaitą. Jūsų nugarą nuo kojos iki kaktos turėtų būti tiesi linija. Nesilenkite per daug į priekį (tai apkrauna nugarą), bet ir netieslinkite per daug atgal (tai vieta jėgoms mažėti). Tiesumas yra raktinis žodis čia.
Naudokite nusisukamąsias kojas, ne nugarą
Kai pasukate į šalį arba keičiate kryptį, suktis turėtų iš nusisukamos kojos, o ne iš nugaros. Tai apsaugo jūsų stubą nuo nereikalingos sukinimo. Tai žymiai saugesnis būdas keisti kryptį nei suktis visa kūno svara.
Reguliariai darykite pauzes — ir neskubėkite jomis
Kas 30-45 minutes sustokite, sėskitės ir atsikvėpkite. Jei jūsų kojos pradeda skaudėti arba jūsate nuvargintas, tai yra signalas, kad jūsų kūnas nori daugiau laiko. Nėra jokios medalio už tai, kad „ištvėrite per skausmą". Geriau padarykite žygį šešias kartus šeštą metų metu, nei kartą per šešis mėnesius iš nuvargio.
Specifinės technikos slydžiam gruntui
Nemuno pakrantėje dažnai sutinkate šlapią žemę, ypatingu po lietus. Slydžiose vietose ėjimas reikalinga dar daugiau atidumas. Čia nėra jokios „paslaptinės" technikos — tiesiog daug nuovargio iš lėto ir atsargumo.
Ant šlapios žemės žingsnis turėtų būti minimalus — tarsi žygiausite ant jungimų. Pėda turi kuo daugiau susilaipyti su žeme, todėl kurie žingsniai bus iš šono, o ne tiesiogiai. Naudokite botagu arba kepurę, jei turite — tai jums duos daugiau kontrolės. Jei jūsate vienas, būkite itin atsargūs ir žinokit, kur randasi saugiausias kelias.
Avalynė ir jos pasirinkimas
Jūs jau žinote, kad patogi avalynė yra svarbi. Bet ne visi supranta, kuri yra teisinga. Žygiavimui reikalingos batai, kurie turi gerus pėdų palaikymo, vidutinio aukščio kulno ir neprastos sukibimo su žeme. Nesakome, kad jums reikia brangių „hiking boots" — paprastos, tvirtos batai veikia gerai.
Svarbu: jūsų batai turėtų būti ne nauji. Prieš žygį juos pripraskite bent dvi savaites. Nauji batai gali sukelstas šarais ir nepatogumais žygio metu. Jei jūs žygiuojate sausuose takeliuose, kietesni paviršiai yra geresni. Jei žygiuojate šlapiais takeliais, pasirinkite batai su geresniu sukibimų ir uždarais viršutiniais.
Kaip išvengti paslydimų nusileidžiant žemyn
Nusileidimas yra sunkiausias žygio dalis. Tai apkrauna jūsų kelius ir reikalinga daugiau pusiausvyros nei lipimas aukštyn. Čia yra keletas konkretūs strategijos, kurios padeda.
Pirma, pažengkite šiek tiek pasivaryti atgal — ne tiesiogiai žemyn, o šiek tiek kampiniam. Tai sumažina apkrovą keliams. Antra, naudokite tai, ką turite — botagu, šakos, net žalias augalus (jei jie jūsų nepavestu), jei reikia. Trečia, sulėtinkite savo tempą. Jei jūsate greitai nubėgę nuo šlaito, tai yra geras būdas susižeisti. Paskutinis patarimas: jei takas yra labai statų, nusisukite ir žengkite šoniniai, tiesiant kojas į šalį, o ne į priekį.
Pagrindinės saugumo taisyklės
Galiausiai, atminkite pagrindines saugumo taisykles, kurios niekada neturėtų būti pamirštos. Pirmiausia, jei galite, žygiaukite grupėje. Nuo žmogaus visada geriau nei vieno. Antra, visada pasakykite kam nors, kur jūs einate ir kada planuojate grįžti. Trečia, jei jūs žygiuojate šaltu ar lietus šlapiu oru, pasiimkite atsargines drabužius. Ketvirtai, niekada nepradinekite žygio be pakankamai vandens ir maisto.
Ir galiausiai — jei kažkas nesiseka, jei jūsate sužeisti arba jaučiatės negeiai, sugrįžkite. Nėra jokios gėdos grįžti. Daug geriau sugrįžti šiandien ir žygiavai vėliau, nei bandyti „ištvėrti per skausmą" ir baigti ligoninėje.
